apyriekimas

apýriekimas sm. (1) Trgn, Dgl žr. apyriekas: Tokį apýriekimą suėdęs, būsiu sotus Vj. Kap riekt – apýriekimu, riekele ar kampiškai Slk. Apyriekimais duoną riekia, kelionėn važiuodami Slk.